Your search results

Sensoriniai kambariai autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams

Posted by autorius on 22 gegužės, 2020
0

Sensoriniai kambariai, kas tai?

Sensoriniai kambariai, tai unikali aplinka pritaikyta visų pojūčių sužadinimui ir stimuliavimui. Sensoriniuose kambariuose rega, klausa, uoslė ir jutimas – visi pojūčiai, yra mankštinami vienu metu.

Sensoriniai kambariai tinka tiek vaikams su specialiais poreikiais, tiek ir sveikiems vaikams. Sensoriniai kambariai įrengti darželiuose ar mokyklose naudojami kaip edukacinė priemonė. Šie kambariai padeda susikoncentruoti, nurimti, sužadinti visas jusles. Sensoriniai kambariai naudojami lavinant kalbą, spalvų ir formų pažinimui judesių, bei koordinacijos lavinimui ir kitiems edukaciniams aspektams.

Vaikams turintiems specialių poreikių sensoriniai kambariai naudojami, kaip reabilitacijos ar terapijos priemonė. Autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams sensoriniai kambariai padeda palaipsniui priprasti prie stimulų jiems įdomioje ir būtent šiam tikslui pritaikytoje aplinkoje. Tai būdas užmegzti ryšį su vaiku ir terapiją padaryti dar veiksmingesnę.

Sensoriniai kambariai ugdymo įstaigose

Apie sensorinius kambarius gal vienas kitas specialistas yra girdėjęs ar susidūręs vizituose svečiose šalyse. Tačiau tikrai nedaug kam teko pakviesti į juos vaikus. O juo labiau vaikus bendrojo lavinimo mokyklose bei darželiuose.

Darželių tinklas Didžiojoje Britanijoje įrengęs sensorinius kambarius patiems mažiausiems. Nors šie kambariai skirti vaikams iki 2 metų amžiaus , tačiau jais mielai naudojasi ir vyresni vaikai, bei suaugę.

Nors Lietuvoje tokių ugdymo įstaigų tinklų nėra. Tačiau vietų, kuriose būtų įrengti sensoriniai kambariai, Lietuvoje sparčiai daugėja.

Sensoriniai kambariai

Dažniausiai Lietuvoje sensoriniai kambariai įrenginėjami:

  • mokyklose;
  • darželiuose;
  • specialiojo ugdymo mokyklose;
  • reabilitacijos klinikose;
  • sanatorijose;
  • ligoninėse, pirminės sveikatos priežiūros centruose (PSPC);
  • jaunuolių centruose;
  • dienos centruose;
  • globos namuose;
  • žaidimų kambariuose;
  • savivaldybės, bei socialinių paslaugų centruose;
  • psichiatrinėse ligoninėse.

Maždaug 20 % įrengiamų sensorinių kambarių sudaro kambariai ugdymo įstaigose.

Kuo ypatingi sensoriniai kambariai?

Sensoriniai kambariai, tai lyg naujas, intensyvus pasaulis, kuriame visi pojūčiai mankštinami vienu metu. Kambariuose gali būti iki 2 metrų aukščio burbulų vamzdžiai. Šie vamzdžiai keičia spalvą ir nuo jų sklinda švelnus vibravimas  jį prilietus.

Sensorinių kambarių sienos ir lubos išmargintos judančias vaizdais. Vaizdai gali būti koordinuojami su kambario tema: planetų įvairovė, povandeninis vandens pasaulis, džiunglės ir t.t. Visi įrenginiai kambaryje kviečia tyrinėti, atitrūkti nuo pažįstamos aplinkos.

Į sensorinius kambarius vaikai ateina po vieną, poromis arba su jais lydinčiais asmenimis. Ši vieta skirta atsipalaidavimui, nusiraminimui ir bendravimui. Sensoriniai kambariai nuramina, kai sunku prisitaikyti prie naujų iššūkių, susikaupti ar gerai pradėti dieną.

sensoriniai kambariai, multisensoriniai kambariai
Sensorinis kambarys

Sensorinė aplinka pasitarnauja savireguliacijai. Vaikui yra suteikiama erdvė pačiam susitvarkyti su iššūkiais, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Sensoriniame kambaryje galima ir nieko neveikti. Tiesiog, atsigulti ant čiužinuko ar susigūžti maišo formos supynėje… Garsai, kvapai ir vaizdais atliks likusį darbą.

Kam skirti sensoriniai kambariai?

Sensoriniai kambariai tinka visiems. Priklausomai nuo sutrikimo, poreikio ir veikiančių stimulų kiekio, juos galima rengti praktiškai visur.

Sensoriniai kambariai naudingi vaikams su specialiais poreikiais, perdėtai aktyviems, autistams, esant klausos ar regos susilpnėjimui.

Ypatingai akcentuojama sensorinių kambarių nauda autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams. Sensorinis kambarys yra itin tinkama terpė testuojant vaikus.

Multisensorinė aplinka yra daugialypė aplinka, kurioje yra sujungiami aukščiau minėtieji sensoriniai stimulai. Autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus galima pratinti prie to stimulo, kurio jis vengia. Tai atliekama multisensorinės aplinkos pagalba palaipsniui įjungiant atitinkamas priemones.

Pvz. Vaikas vengia prisilietimų, pasitelkus šviesos efektų taktilines lazdeles, galime jį sudominti paliesti. Ilgainiui pereiti prie smėlio stalo ir taip numalšinti prisilietimų vengimą.

„Snoezelen“ aplinka sensoriniuose kambariuose

Snoezeleniš olandų kalbos verčiamas „ snuffeln”- apuostyti, ieškoti ir „doezelen ” – snausti. Tai reiškia, kad ši aplinka tinka tiek tyrinėjimui, tiek relaksacijai. Tai sensorinio kambario aplinka, kuri savo integracija skirta judesio suaktyvinimui, testavimui. Ji nėra vien atpalaiduojamojo pobūdžio.

Snoezelen aplinka suteikia tiesioginę arba netiesioginę sensorinių modalumų stimuliaciją. Žinoma, ji gali būti naudojama atskirai, arba kaip visuma, siekiant pritaikyti sensorinį metodą. Įranga gali būti teikiama autizmu sergantiems žmonėms.

Įrangą sudaro:

Vizualinė stimuliacija (regimoji) – šviečiantys pluoštai, projektorius su prisiminimų vaizdais, burbulų vamzdžiai.

Audio stimuliacija (garso) – atpalaiduojantys garso įrašai, įrangos vibracinis triukšmas, vėjo varpeliai, muzika atitinkanti pacientų muzikinį skonį. 

Uoslės (kvapų) – aromaterapija, pažįstami kvepalai bei losjonai po skutimosi. Pavyzdžiui kvepalai arba losjonai po skutimosi, kuriuos naudoja tėvai, gali sumažinti nerimo lygį.  

Degustacinė (skonio) – bet kokios maistinės medžiagos, kurios suteikia skirtingus skonius ar medžiagas. Sergantys autizmu žmonės gali orientuotis į konkrečius skonius ar medžiagas. Uždavinys gali būti švelniai padidinti šį diapazoną.

Lytėjimo stimuliacija (prisilietimas) – vibruojančios pagalvės ir čiužiniai, pasunkintos antklodės iš skirtingos tekstūros audinių.

Proprioreceptorinė bei vestibiuliarinė stimuliacija (judėjimas) – supamosios kėdės, supami arkliukai.  Tempimosi bei pasiekimo įranga.

Snoezelen  aplinka turėtų būti laikoma „rinkiniu“, turinčiu skirtingų rūšių sensorinę įrangą. Įranga turi atitikti skirtingus, ją naudojančio asmens, sensorinius poreikius. Vienu metu neturėtų būti įjungiami visi  Snoezelen  aplinkos įrenginiai.  

Įvertinimas skirtas prieš naudojant „Snoezelen“ aplinką

Prieš pradedant naudotiSnoezelen“ su vaikais turinčiais autizmo spektro sutrikimus, reikia atlikti vertinimą.

Vertinimo priemonės gali būti:

  • Sensorinio profiliavimo priemonė (The Sensory Assessment and Profiling Tool, Collier, 2003) – šis įvertinimas nustato asmens sensorinius prioritetus. Rekomenduojama, kad užsiėmimai su Snoezelen“ būtų pradedami naudojant įrangą, pritaikytą remiantis nustatytais asmens sensoriniais prioritetais. Tai padės pereiti į Snoezelen patalpą ir gali būti naudojama kaip atspirties taškas skatinant kitus pojūčius, esant geriems terapijos rezultatams.
  • Sensorinis Profilis (The  Sensory  Profile, Dunn, 1999) – šis įvertinimas nustato asmens poreikių stimuliacijos lygį. Įvertinimas nustato asmenis, turinčius skirtingas sensorines ribas ir orientaciją į skirtingus sensorinius modalumus. Turint šią informaciją, galima pritaikyti reikiamą stimuliacijos lygį, naudojant „Snoezelen“.   
  • PAL profesinio profiliavimo priemonė (The Pool Activity Level (PAL) Instrument for Occupational Profiling, Pool, 2011) – šis įvertinimas labiausiai tinka sergantiems autizmu suaugusiems, jis nurodo, kaip pritaikyti „Snoezelen“ užsiėmimus, atsižvelgiant į nustatytą sutrikimų sunkumo lygį. Jame nurodoma, kaip sisteminti veiklą, palengvinti „Snoezelen“ užsiėmimus, pateikiamos veiklos charakteristikos, nurodyta, kaip pradėti bei baigti užsiėmimą.
  • Multisensorinės aplinkos informaciniai lapeliai (Multisensory  environments  information  sheets, Pagliano, 2001) – šie informaciniai lapeliai padeda stebėti progresą „Snoezelen“ aplinkoje, užrašant elgesio reakciją standartizuotu būdu. Dėmesys skiriamas asmens gebėjimams ir „Snoezelen“ aplinkos aspektams, kurie padeda ir palaiko vystymąsi ir mokymąsi.

Rekomendacijos, kaip naudoti „Snoezelen“ kambarį

Vadovaukitės šiomis rekomendacijomis, kartu su aiškiai nurodytomis vertinimo priemonėmis.  Rekomendacijas, kaip naudoti „Snoezelen“ galima rasti „PAL profesinio profiliavimo priemonė“  leidinyje (Pool, 2011).

Nuorodos

Baird, G et al (2006) Prevalence of disorders of the autism spectrum in a population cohort of children in South West Thames: the Special Needs and Autism Project (SNAP). The Lancet, 368(9531),  p. 210-215.

Collier, L (2003) The Sensory Preference and Profiling Tool. Rompa. UK

Dunn, W (1999) The Sensory Profile. Pearsons, UK

Pagliano, P (2001) Using a Multisensory Environment. David Fulton Publishers. UK

Pool, J (2011) The Pool Activity Level (PAL) Instrument for Occupational Profiling. Jessica Kingsley.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Compare Listings